Vežimėlis (W/C) – tai sėdynė su ratukais, daugiausia naudojama žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų ar kitų vaikščiojimo sunkumų. Treniruojantis vežimėliuose galima labai pagerinti neįgaliųjų ir sunkiai vaikščiojančių žmonių mobilumą, pagerinti jų gebėjimus atlikti kasdienę veiklą ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tačiau visa tai grindžiama pagrindine prielaida: tinkamo vežimėlio konfigūracija.
Tinkamas vežimėlis gali neleisti pacientams sunaudoti per daug fizinės energijos, pagerinti judrumą, sumažinti priklausomybę nuo šeimos narių ir palengvinti visapusišką pasveikimą. Priešingu atveju pacientams sukels odos pažeidimus, spaudimą, abiejų apatinių galūnių edemą, stuburo iškrypimą, riziką nukristi, raumenų skausmą ir kontraktūrą ir kt.
1. Pritaikomi vežimėlių objektai
① Didelis vaikščiojimo funkcijos sumažėjimas: amputacija, lūžiai, paralyžius ir skausmas;
② Draudžiama vaikščioti pagal gydytojo nurodymus;
③ Naudojimasis neįgaliojo vežimėliu gali padidinti kasdienę veiklą, pagerinti širdies ir plaučių funkciją ir pagerinti gyvenimo kokybę;
④ žmonės su galūnių negalia;
⑤ Pagyvenę žmonės.
2. Vežimėlių klasifikacija
Pagal skirtingas pažeistas dalis ir liekamąsias funkcijas invalido vežimėliai skirstomi į paprastus, elektrinius ir specialius vežimėlius. Specialūs vežimėliai pagal skirtingus poreikius skirstomi į stovinčius, gulinčius, vienpusius, elektrinius ir konkurencingus vežimėlius.
3. Atsargumo priemonės renkantis vežimėlį
Paveikslas: Neįgaliųjų vežimėlio parametrų matavimo diagrama a: sėdynės aukštis; b: sėdynės plotis; c: sėdynės ilgis; d: porankio aukštis; e: atlošo aukštis
a Sėdynės aukštis
Sėdėdami išmatuokite atstumą nuo kulno (arba kulno) iki įdubos ir pridėkite 4 cm. Statant atramą kojoms, lentos paviršius turi būti bent 5 cm nuo žemės. Jei sėdynė per aukšta, vežimėlio negalima statyti šalia stalo; jei sėdynė yra per žema, sėdmeninis kaulas turi per daug svorio.
b Sėdynės plotis
Sėdėdami išmatuokite atstumą tarp dviejų sėdmenų arba dviejų šlaunų ir pridėkite 5 cm, tai yra, atsisėdus iš abiejų pusių lieka 2,5 cm tarpas. Jei sėdynė per siaura, sunku įlipti ir išlipti iš vežimėlio, suspausti sėdmenų ir šlaunų audiniai; jei sėdynė per plati, nelengva stabiliai sėdėti, nepatogu valdyti vežimėlį, lengvai pavargsta viršutinės galūnės, taip pat sunku įlipti ir išlipti pro duris.
c Sėdynės ilgis
Sėdėdami išmatuokite horizontalų atstumą nuo sėdmenų iki blauzdos gastrocnemius raumens ir iš matavimo rezultato atimkite 6,5 cm. Jei sėdynė per trumpa, svoris daugiausia kris ant sėdmenų, o vietinė sritis yra linkusi į per didelį spaudimą; jei sėdynė yra per ilga, ji suspaus papėdės sritį, paveiks vietinę kraujotaką ir lengvai dirgins šios srities odą. Pacientams, kuriems yra itin trumpos šlaunys arba klubo ir kelio lenkimo kontraktūra, geriau naudoti trumpą sėdynę.
d Porankių aukštis
Sėdint žastas yra vertikaliai, o dilbis dedamas ant porankio. Išmatuokite aukštį nuo kėdės paviršiaus iki apatinio dilbio krašto ir pridėkite 2,5 cm. Tinkamas porankių aukštis padeda išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną ir pusiausvyrą, o viršutines galūnes gali padėti patogioje padėtyje. Jei porankis yra per aukštas, žastas yra priverstas pakelti ir yra linkęs pavargti. Jei porankis yra per žemas, viršutinė kūno dalis turi pasilenkti į priekį, kad išlaikytų pusiausvyrą, o tai ne tik linkusi į nuovargį, bet ir gali turėti įtakos kvėpavimui.
e Atlošo aukštis
Kuo aukštesnis atlošas, tuo jis stabilesnis, o kuo žemesnė atlošas, tuo didesnė viršutinės kūno dalies ir viršutinių galūnių judesių amplitudė. Vadinamasis žemas atlošas skirtas išmatuoti atstumą nuo sėdynės iki pažasties (viena arba abi rankos ištiestos į priekį) ir iš šio rezultato atimti 10 cm. Aukštas atlošas: išmatuokite tikrąjį aukštį nuo sėdynės iki peties arba pakaušio.
Sėdynės pagalvėlė
Kad būtų patogiau ir išvengtumėte slėgio opų, ant sėdynės reikia uždėti sėdynės pagalvėlę. Galima naudoti putplasčio gumą (5–10 cm storio) arba gelio pagalvėlę. Kad sėdynė neskęstų, po sėdynės pagalve galima padėti 0,6 cm storio fanerą.
Kitos pagalbinės vežimėlio dalys
Sukurta taip, kad atitiktų ypatingų pacientų poreikius, pvz., rankenos trinties paviršiaus padidinimas, stabdžio išplėtimas, smūgiams atsparus įtaisas, neslystantis įtaisas, ant porankio sumontuotas porankis ir invalido vežimėlio stalas pacientams valgyti ir rašyti.
4. Skirtingi vežimėlių poreikiai įvairioms ligoms ir traumoms
① Pacientams, sergantiems hemiplegija, pacientai, kurie gali išlaikyti pusiausvyrą sėdint, kai yra neprižiūrimi ir neapsaugoti, gali pasirinkti standartinį vežimėlį su žema sėdyne, o kojų atrama ir kojų atrama gali būti nuimamos, kad sveika koja galėtų visiškai liesti žemę, o vežimėlį būtų galima valdyti sveikos viršutinės ir apatinės galūnės. Pacientams, kurių pusiausvyra sutrikusi ar sutrikusi pažinimo funkcija, patartina rinktis kitų stumdomą vežimėlį, o tiems, kuriems reikia kitų pagalbos persėdant, reikėtų rinktis nuimamą porankį.
② Pacientams, sergantiems kvadriplegija, pacientai, sergantys C4 (C4, ketvirtasis kaklo nugaros smegenų segmentas) ir aukštesni, gali rinktis pneumatinį arba smakru valdomą elektrinį vežimėlį arba kitų stumdomą vežimėlį. Pacientai, patyrę sužalojimus žemiau C5 (C5, penktasis kaklo stuburo smegenų segmentas), gali pasikliauti viršutinės galūnės lenkimo galia valdydami horizontalią rankeną, todėl galima pasirinkti vežimėlį aukšta nugara, valdomą dilbiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientai, sergantys ortostatine hipotenzija, turėtų rinktis pakreipiamą vežimėlį aukšta nugara, įsirengti galvos atramą, naudoti nuimamą kojų atramą su reguliuojamu kelių kampu.
③ Paraplegijos pacientų poreikiai neįgaliųjų vežimėliams iš esmės yra vienodi, o sėdynių specifikacijos nustatomos ankstesniame straipsnyje pateiktu matavimo metodu. Paprastai parenkami trumpi pakopinio tipo porankiai, įrengiami ratukai. Tie, kurie turi kulkšnies spazmus ar klonus, turi pridėti kulkšnies dirželius ir kulno žiedus. Tvirtas padangas galima naudoti, kai kelio sąlygos gyvenamojoje aplinkoje yra geros.
④ Pacientams, kuriems buvo amputuota apatinė galūnė, ypač dvišalė šlaunies amputacija, kūno svorio centras labai pasikeitė. Paprastai ašis turi būti perkelta atgal ir turi būti sumontuoti antidempingo strypai, kad naudotojas neapvirstų atgal. Jei yra protezas, taip pat turėtų būti sumontuotos kojų ir pėdų atramos.
Paskelbimo laikas: 2024-07-15