Besikeičiančių metų laikų poveikis organizmui
Sezoninių temperatūrų svyravimai daro didelę įtaką ore esančių alergenų koncentracijai ir kvėpavimo takų sveikatai. Kylant temperatūrai pereinamaisiais laikotarpiais, augalai pradeda spartėti dauginimosi ciklus, todėl padidėja žiedadulkių, ypač beržų, ambrozijų ir žolinių rūšių, gamyba. Tuo pačiu metu šiltesnės sąlygos sukuria idealias buveines dulkių erkėms (Dermatophagoides rūšys), kurių populiacijos klesti esant didesnei nei 50 % drėgmei ir 20–25 °C temperatūrai. Įkvėpus šių biologinių dalelių, jos sukelia imunoglobulino E (IgE) sukeltas padidėjusio jautrumo reakcijas asmenims, linkusiems į jas, kurios pasireiškia alerginiu rinitu, kuriam būdingas nosies užgulimas, rinorėja ir čiaudulys, arba sunkesniu bronchų hiperreaktyvumu, pastebimu astmos paūmėjimų metu.
Be to, staigūs termoreguliacijos sutrikimai, kuriuos sukelia greiti temperatūros svyravimai, sukelia fiziologinį stresą kvėpavimo takų epiteliui. Nosies gleivinė, kurios temperatūra paprastai yra 34–36 °C, šalčio metu patiria vazokonstrikciją, o šiltuoju metų laiku – vazodilataciją, sutrikdydama mukociliarinius klirenso mechanizmus. Remiantis klimatologiniais tyrimais, šis terminis stresas sumažina sekrecinio imunoglobulino A (sIgA) gamybą iki 40 %, o tai gerokai susilpnina kvėpavimo takų pirmos eilės imuninę apsaugą. Dėl to susidaręs epitelio pažeidžiamumas sukuria optimalias sąlygas virusų patogenezei – rinovirusai pasižymi padidėjusiu dauginimosi greičiu vėsesniuose nosies ertmėse (33–35 °C, palyginti su pagrindine kūno temperatūra), o gripo virionai išlieka stabilesni šaltame ore su maža drėgme. Šie bendri veiksniai padidina viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką maždaug 30 % pereinamaisiais sezonais, ypač paveikdami vaikų ir senyvo amžiaus žmonių populiacijas, kurių gleivinės imunitetas yra silpnesnis.
Sezoniniai temperatūros svyravimai gali smarkiai paveikti širdies ir kraujagyslių funkciją, pakeisdami kraujagyslių susiaurėjimo ir išsiplėtimo modelius, dėl to nestabilus kraujospūdis. Pereinamaisiais oro laikotarpiais staigūs aplinkos temperatūros pokyčiai sukelia pakartotinius kraujagyslių tonuso pokyčius, nes organizmas bando išlaikyti terminę pusiausvyrą. Šis fiziologinis stresas neproporcingai labiau paveikia asmenis, turinčius jau esamų ligų, tokių kaip hipertenzija (lėtinis kraujospūdis) ir vainikinių arterijų liga (sutrikusi kraujotaka į širdies raumenį).
Dėl nestabilaus kraujospūdžio širdies ir kraujagyslių sistema patiria papildomą krūvį, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad kraujas efektyviai cirkuliuotų. Pažeidžiamoms gyventojų grupėms šis padidėjęs krūvis gali per daug apkrauti sutrikusią širdies funkciją, o tai žymiai padidina ūminių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką. Tai gali būti krūtinės angina (sumažėjęs deguonies tiekimas, sukeliantis krūtinės skausmą) ir miokardo infarktas (visiškas vainikinių arterijų kraujotakos blokavimas, dėl kurio pažeidžiami širdies audiniai). Medicininiai tyrimai rodo, kad toks temperatūros sukeltas hemodinaminis nestabilumas 20–30 % padidina širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų skaičių sezoninių perėjimų metu, ypač vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kurie serga blogai gydomomis lėtinėmis ligomis.
Sezoniniai temperatūros ir drėgmės pokyčiai gali laikinai paveikti organizmo imuninę funkciją. Kadangi imuninei sistemai reikia laiko prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, šis adaptacijos laikotarpis sukuria pažeidžiamumo langą. Jei šio etapo metu organizmas susiduria su patogenais, tokiais kaip virusai ar bakterijos, jo apsauga gali susilpnėti, todėl padidėja infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar kvėpavimo takų ligos, tikimybė. Vyresnio amžiaus suaugusieji, maži vaikai ir sergantys lėtinėmis ligomis asmenys yra ypač jautrūs sezoninių perėjimų metu dėl mažiau atsparaus imuninio atsako.
Dažnų ligų prevencija ir gydymas sezoninių pokyčių metu
Kvėpavimo takų ligos
1. Sustiprinti apsaugos priemones
Didelės žiedadulkių koncentracijos laikotarpiais stenkitės mažiau išeiti į lauką. Jei reikia išeiti į lauką, dėvėkite apsaugos priemones, tokias kaip kaukes ir akinius, kad išvengtumėte sąlyčio su alergenais.
2. Palaikykite švarų orą savo namuose
Reguliariai atidarykite langus vėdinimui, naudokite oro valytuvą alergenams išfiltruoti ore ir palaikykite patalpų orą švarų.
3.Sustiprinkite imunitetą
Pagerinkite savo organizmo imunitetą ir sumažinkite kvėpavimo takų infekcijų riziką valgydami tinkamą mitybą, saikingai mankštindamiesi ir pakankamai miegodami.
Širdies ir kraujagyslių ligos
1. Stebėkite kraujospūdį
Keičiantis metų laikams, reguliariai matuokite kraujospūdį, kad neatsiliktumėte nuo jo pokyčių. Jei kraujospūdis labai svyruoja, laiku kreipkitės į gydytoją ir, vadovaujant gydytojui, koreguokite antihipertenzinių vaistų dozę.
2. Laikykite šiltai
Laiku, atsižvelgiant į oro pokyčius, apsirenkite drabužiais, kad išvengtumėte kraujagyslių susiaurėjimo dėl šalčio ir nepadidintumėte širdies apkrovos.
3. Valgykite tinkamai
Druskos vartojimo kontrolė ir daugiau kalio, kalcio, magnio bei kitų mineralų turinčio maisto, pavyzdžiui, bananų, špinatų, pieno ir kt., valgymas gali padėti palaikyti stabilų kraujospūdį.
Alerginės ligos
1. Venkite sąlyčio su alergenais
Supraskite savo alergenus ir stenkitės vengti sąlyčio su jais. Pavyzdžiui, jei esate alergiškas žiedadulkėms, žiedadulkių sezono metu sumažinkite laiką, praleistą lauke.
2. Narkotikų vartojimo prevencija ir gydymas
Gydytojo nurodymu, alergijos simptomams palengvinti vartokite antialerginius vaistus pagrįstai. Esant sunkioms alerginėms reakcijoms, laiku kreipkitės į gydytoją.
Įrašo laikas: 2025 m. balandžio 18 d.